LAIŠKAS ANGELUI MANO

laišką rašau angelui savo

gal perskaitys kada nors

nors ir pasakė kad viskas baigta

kad niekad su manim nebus 

rašau lyg testamentą

mirtis jei ryt negailestinga bus

atsiprašau labai pirmiausia

už meilę paprasto žmogaus

 

atleisk prašau už skausmą

kurį gražink man nelaikyki

už bemieges naktis aš kaltas

už ašaras ir baimes irgi

 

tikiu kad kada nors atleisi

po tūkstančio gal netgi metų

atskrisi verksi pasimelsi

prie mano samanoto kapo

visa širdim tave mylėjau

galingai stipriai šviesiai

tikėjau naiviai stebūklingai

sutikęs sielos dvynį

 

staiga nutrūko kino juosta

ir angelas tiesiog pradingo

net žodžio neprataręs tyliai

mane paliko kur stovėjau

 

tarsi manęs visai nebuvę

o gal tikrai tik sapnas viskas

ir meilė išgalvota gimė

tereikia gal ryte prabusti

 

ilgesio šauksmas tikras

gilus toks iš praamžių slėnio

skaudžiausia atsibusti niekuo

išduotai meilei mirštant

prašau o dieve visagali

nebauski angelo tik saugok

atsiprašau aš kaltas ir atleidžiu

skrisk baltas laisvas ir su meile