ĮBRIDIMAS

stoviu nuogas prieš įbrisdamas

bangom padovanoti tykią sielą

juntu darausi permatomas visas

žuvėdroms vienišiems praeiviams

manęs neliko šios visatos knygoj

smiltim tapau biriom ir jūros vėju

dangun iš dugno gylio mėlynumas

susijungimas taip beprotiškai svaigina

bangom liūliuojant dievo žvilgsnis

regėt nenori ir kol kas užmerktas

tik jojo rankos susiglaudžia švelniai

mane iš dugno pakelia pamato

stovėdamas vėl nuogas prieš išbrisdamas

apkabinu visas bangas ir brolius vėjus

sparnus suskleidęs žingsnį basas žengsiu

saulėtekio maldoj ilgėtis tavo meilės